tarmazuoti

tar̃mazuoti, -uoja, -avo (plg. brus. тapмaciць, l. tarmosić) Bru, tarmazúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. M, KŽ pešti, tampyti, rauti. 2. intr. Bru, NdŽ, KŽ, Vrb tankiai neaiškiai kalbėti, marmaliuoti: Daktaras, čia vienas bebūdamas, ėmėsi savo margąsias knygas ir tos vis šen ir ten vartė bei išvien kaip koks žydas tar̃mazavo, o tai jis darė dieną ir naktį Sch222-223(Tlž). 3. intr. su bet kuo draugauti, būriuotis: Kas iš jo do kavalierius – da tik su piemenėm tarmazúoja Ds. | refl. Antz.